sulūti

sulū́ti intr. K, J, Grdž, Stak; R, MŽ trumpai suloti: Arti prie rūmų juodu nevaikštinėjo, kad sulujęs kartais šuva nepažadintų ponų V.Myk-Put. Staiga sulujus šunie, šeimyna prabudusi vagį nutvėrė S.Dauk. Kaip sulus ta kalaitė, tai galėsi jot BsPIII173. Dar nepribėgom nei pusę kelio, sulujo loti margi kurteliai KlvD201. \ lūti; sulūti